įvelnėti

įvelnėti
įvelnė́ti intr. Yl įgauti piktumo, suktumo: Įvelnė́jusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti DūnŽ. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnė́jęs Krš. \ velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išvelnėti — intr. Trk, Krtv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Išvelnė[ja] vaikai nebaudami DūnŽ. Išvelnėjo didis mažas, nebė[ra] doros nė už tvoros Rdn. velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvelnėti — intr. Žv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Suvelnėję žmonys, nebtura linksmumo, meilumo DūnŽ. Aš pati esu suprastėjusi, suvelnėjusi, o buvau nūlanki Grd. Suvelnėjęs svietas, ne iš darbo gyvena, iš gudrystų Krš. Dabar ir advokatai suvelnėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”